lydėti

lydė́ti, lỹdi (lỹdžia), -ė́jo tr. 1. R, K eiti, važiuoti drauge su išvykstančiu asmeniu iki kurios nors vietos: Lydovas lydė́jo viešnią J. Gražu pareiti, kad lydi balti broleliai ik vartų, baltos seselės per lauką LB73–74. Marti lydėjo ligi vartelių, sesuo į puskelę D20. Nėr man bernelio keliu lydėtie BsO197. Tai gardu gertie, kad myli, gražu važiuotie, kad lydi Lš. Oi leido lydėjo tėvulis dukrelę svetimojon šalelėn Vrn. Užgirdo [vištos], kad duris subrazdinai, tai tuoj apsupa ir lỹdžia nuo gryčios an gurbą ir atgal (sekioja, prašydamos lesti) Ob. | refl. tr., intr.: Lydėjomės brolelį per lygų laukelį J.Jabl. Elenutė su sesele lỹdisi (viena kitą lydi) Mrj. ║ vykti drauge su iškeliaujančiu asmeniu į tą pačią vietą kaip palydovui: Jie išvyko, kiekvienas lydimas savo ištikimo tarno J.Balč. Lydėk mus ing visokią tiesą MKr21. Lydėk taku tikruoju PK54. | Lydimàsis raštas (raštas, pridedamas ką siunčiant, lydraštis) NdŽ. | prk.: Padėtis salėje pasidarė tokia įtempta, jog Paškovskis, aštrių replikų lydimas, turėjo išeiti rš. ║ eiti ar važiuoti paskui gabenamo į laidojimo vietą mirusio karstą: Milžiniškos žmonių minios lydėjo poetę į amžinojo poilsio vietą A.Vencl. Žmonys numirėlį lỹda Slnt. Lydi Marę į kapus, jau Marelę į kapus JD843. 2. sekti (akimis), žiūrėti į nueinantį, tolstantį: Par lauką jojau, atgal žiūrėjau, ar lyd mane mergelė, ar žiūri pro langelį JD524. Kur tik pasirodė, visų akys ją lydėjo V.Kudir. Pirmininkas lydėjo akimis grįžtančius iš susirinkimo žmones rš. Visi ligoniai pasikelia lovose ir įtemptais žvilgsniais lydi Žaldoką rš. 3. prk. būti šalia ko, nesitraukti, neišnykti: Nacionalinė priespauda, tyčiojimasis ir išnaudojimas lydi kolonijinių bei priklausomųjų šalių žmones nuo lopšio iki karsto (sov.) sp. Visą laiką jį lydėjo tokia netikrumo savijauta, tarsi jis būtų buvęs iš stiklo rš. Palaima ir klotis lai lydžia visus žygius tikrų tėvyninkų A1884,10. 4. kng. vykti veiksmui drauge su kitu tuo pačiu metu vykstančiu veiksmu: Mūsų darbus lydi džiaugsmas ir daina T.Tilv. Primityviškiausiose žaidimus lydinčiose dainose dar nėra prasmingų žodžių ir ryškesnės minties rš. Palankios oro sąlygos lydėjo šių metų pavasario sėją sp. ║ kilti, atsirasti tuoj po kito reiškinio kaip jo padariniui; būti susijusiam su kokiu reiškiniu: Įvairių kraštų pramonės kilimą tuojau pat lydi nesuvaldoma konkurencija, nedarbas (sov.) rš. Ūminis bronchitas gali būti savarankus arba lydimasis susirgimas (kilęs susirgus kita liga) rš. 5. daryti ką įkandin kito veiksmo: Artistai vaipėsi iš garbingiausių pareigūnų, ir publika garsiausiu kvatojimu lydėjo kiekvieną vykusį posakį rš. \ lydėti; aplydėti; atlydėti; įlydėti; išlydėti; nulydėti; palydėti; parlydėti; perlydėti; pralydėti; prilydėti; užlydėti