lydėti

lydėti
lydė́ti, lỹdi (lỹdžia), -ė́jo tr. 1. R, K eiti, važiuoti drauge su išvykstančiu asmeniu iki kurios nors vietos: Lydovas lydė́jo viešnią J. Gražu pareiti, kad lydi balti broleliai ik vartų, baltos seselės per lauką LB73–74. Marti lydėjo ligi vartelių, sesuo į puskelę D20. Nėr man bernelio keliu lydėtie BsO197. Tai gardu gertie, kad myli, gražu važiuotie, kad lydi . Oi leido lydėjo tėvulis dukrelę svetimojon šalelėn Vrn. Užgirdo [vištos], kad duris subrazdinai, tai tuoj apsupa ir lỹdžia nuo gryčios an gurbą ir atgal (sekioja, prašydamos lesti) Ob. | refl. tr., intr.: Lydėjomės brolelį per lygų laukelį J.Jabl. Elenutė su sesele lỹdisi (viena kitą lydi) Mrj.vykti drauge su iškeliaujančiu asmeniu į tą pačią vietą kaip palydovui: Jie išvyko, kiekvienas lydimas savo ištikimo tarno J.Balč. Lydėk mus ing visokią tiesą MKr21. Lydėk taku tikruoju PK54. | Lydimàsis raštas (raštas, pridedamas ką siunčiant, lydraštis) NdŽ. | prk.: Padėtis salėje pasidarė tokia įtempta, jog Paškovskis, aštrių replikų lydimas, turėjo išeiti .eiti ar važiuoti paskui gabenamo į laidojimo vietą mirusio karstą: Milžiniškos žmonių minios lydėjo poetę į amžinojo poilsio vietą A.Vencl. Žmonys numirėlį lỹda Slnt. Lydi Marę į kapus, jau Marelę į kapus JD843. 2. sekti (akimis), žiūrėti į nueinantį, tolstantį: Par lauką jojau, atgal žiūrėjau, ar lyd mane mergelė, ar žiūri pro langelį JD524. Kur tik pasirodė, visų akys ją lydėjo V.Kudir. Pirmininkas lydėjo akimis grįžtančius iš susirinkimo žmones . Visi ligoniai pasikelia lovose ir įtemptais žvilgsniais lydi Žaldoką . 3. prk. būti šalia ko, nesitraukti, neišnykti: Nacionalinė priespauda, tyčiojimasis ir išnaudojimas lydi kolonijinių bei priklausomųjų šalių žmones nuo lopšio iki karsto (sov.) sp. Visą laiką jį lydėjo tokia netikrumo savijauta, tarsi jis būtų buvęs iš stiklo . Palaima ir klotis lai lydžia visus žygius tikrų tėvyninkų A1884,10. 4. kng. vykti veiksmui drauge su kitu tuo pačiu metu vykstančiu veiksmu: Mūsų darbus lydi džiaugsmas ir daina T.Tilv. Primityviškiausiose žaidimus lydinčiose dainose dar nėra prasmingų žodžių ir ryškesnės minties . Palankios oro sąlygos lydėjo šių metų pavasario sėją sp.kilti, atsirasti tuoj po kito reiškinio kaip jo padariniui; būti susijusiam su kokiu reiškiniu: Įvairių kraštų pramonės kilimą tuojau pat lydi nesuvaldoma konkurencija, nedarbas (sov.) . Ūminis bronchitas gali būti savarankus arba lydimasis susirgimas (kilęs susirgus kita liga) . 5. daryti ką įkandin kito veiksmo: Artistai vaipėsi iš garbingiausių pareigūnų, ir publika garsiausiu kvatojimu lydėjo kiekvieną vykusį posakį . \ lydėti; aplydėti; atlydėti; įlydėti; išlydėti; nulydėti; palydėti; parlydėti; perlydėti; pralydėti; prilydėti; užlydėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • lydėti — vksm. Lydėjo svẽčią iki̇̀ var̃tų …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • leisti — leisti, leidžia, leido (leidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau leidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • palydėti — tr. 1. SD214 plg. lydėti 1: Rimantas palydėjo komisiją iki fabriko vartų J.Dov. Visa veselė palyda, tik tėvai paliekta numie Klk. O kad aš ėjau į svirną gulti, mane močiutė vis palydėjo JV808. Oi kas mane mergužėlę į namučius palydės? (d.) Smn.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplydėti — tr. Š lydint apeiti aplink ką. lydėti; aplydėti; atlydėti; įlydėti; išlydėti; nulydėti; palydėti; parlydėti; perlydėti; pralydėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlydėti — tr. Vlkv, Jnš ateiti drauge su vykstančiu kur asmeniu: Jis mane atlydėjo ligi namų rš. | prk.: Į mokyklą – tai buvo keturiasdešimt antraisiais metais – Viktoriuką atlydėjo tos pačios pravardės ir ta pati panieka rš. | refl. tr.: Savo brolelį aš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brotis — sm. (1) brolis: Žinai, broti, nekrauk tokio didelio vežimo! Dr. Kelkit, bročiai, broterėliai, balnokit žirgel BzF23. Kur tu, brotaiti, eisi, kur tu, jaunasis, būsi? KlpD17. Jei brotelis rado [vainikėlį], ... dar nešiosiu, dar švytruosiu ben… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išlydėti — išlydėti, išlỹdi (ìšlydi), ėjo tr. išleisti išvykstantį: Jei išeinantį svečią nieks neìšlydi [pro duris], tai dieną išsineša (diena sutrumpėja) Žal. O išleisdama, išlydėdama [dukrelę], neketėjo lankyti JV790. | refl. tr.: Nuotaka išsilỹdi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • konvojuoti — konvojuoti, uoja, ãvo tr. DŽ varyti, lydėti ką nors su ginkluota sargyba …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • leidinėti — leidinėti, ėja, ėjo iter. dem. leisti. 1. duoti vis įeiti: Ar mes čia kelsimės juos leidinėti (įleisti po vieną)?! Rm. 2. suteikinėti laisvę: Parvažiavai?.. paleido? – Kas mane leidinės, kad niekas nebuvo suėmęs Žem. 3. atrišinėti: Leidinėja… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lydavoti — 2 ×lydavoti, oja, ojo (hibr.) tr. lydėti: Ans lydavojo svetį par lydimus iki gero kelio, iki vieškelio J …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”